Rasa (vardas pakeistas) iš Vilniaus savo žodžiais pasakoja apie prievartą, patirtą Santaros klinikose 2016 m.
Mano gimdymo istorija panaši.
Atvažiavau visiškai sveika gimdyvė su vadovėliniais sąrėmiais. Pirmąjį vaiką pagimdžiau labai sąmoningai ir gimdymą prisimenu kaip stiprią, bet malonią patirtį. Taigi, atvažiavau į Santaros klinikas (esu jauna, antras vaikas, o atvažiavau viena, todėl puiki proga gydytojams su manimi elgtis kaip tik nori :)). Ir apžiūroje, ir gimdykloje aiškiai visiems išdėsčiau, kad noriu daug vaikščiot ir jokių intervencijų, nes gimdymas ne pirmas ir žinau, kas manęs laukia. Tai jie priverstinai paguldė mane ant nugaros (gimdymo metu neikart neleido atsistot), šitaip sukėlė vaikui nepatogumą (net nėštumo metu jausdavau, kad šitaip dukrai nepatinka), širdies dažnis vos pakilo ir VISI gimdykloj pradėjo rėkt, kad reikia skatint.
Kai atsisakiau ir paprašiau mane atrišt nuo lovos, įėjo itin arogantiškas gydytojas ir pažymėjo savo teritoriją, pasakė: „per maža čia savo norus statyt, palaikymo komandos neturi, todėl mes tau padėsim pagimdyt“.
Suleido nerealią dozę skatinamųjų, dukros širdies ritmas pablogėjo dukart, gimdykloje sukėlė tokį chaosą, kad aš tik akies krašteliu pamačiau, jog padidino skatinamųjų dozę darkart. Iškart užsimaniau stumt, akušerė rėkė nestumt; kadangi savo kūną pažįstu geriau, dukrai tiesiog leidau gimt. Ačiū Dievui, kad gimė sveika dukra. Pagimdžiau per 20min gimdykloje, nuo atvykimo į ligoninę užtrukau 45min.
Va taip greit jie sugalvojo manęs nusikratyt. Antrąjį savo gimdymą prisimenu kaip traumą, ypač kai turiu su kuo palyginti. Kažkurį laikotarpį dar galvojau, kad gydytojas mano vaiką „išgelbėjo“, nes gi jam buvo stresas, tačiau po pusantrų metų susidėliojusi faktus galiu drąsiai sakyt – gimdykloje patyrėme prievartą abi: aš ir mano dukra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą